MUSELINE.lt

Šį pavasarį pradėjome nuo kelionės į Daniją. Gera kompanija garantavo kad liūdėti neteks. Kelias į priekį visiškai neprailgo, nes plaukėme keltu, taip aplenkdami Lenkiją ir prie to pat ramiai gurkšnodami alų. Pagrindiniai kelionės tikslai buvo:

1)      Išsilaikyti kastingo instruktorių sertifikatus.

2)      Aplankyti muselinės žūklės įrankių parodą  Koldinge, kuri vyksta kas antrus metus.

3)      Pažvejoti šlakių Baltijos jūroje.

Jau nuo 1980-ųjų metų Mel‘as Krieger‘is (Mel Krieger – JAV), legendinė asmenybė muselinės žūklės pasaulyje, išleidęs ne vieną DVD ir knygą apie kastingą, bandė įgyvendinti savo svajonę – sukurti kastingo instruktorių sertifikavimo programą. „O kodėl gi ne?!” – manė jis. Kodėl nepadaryti to, ką pvz. tenisas, golfas jau seniai sukūręs tam, kad vystyti savo instruktorius. Jis bandė realizuoti savo idėją skirtingose organizacijose, bet viskas buvo ne taip paprasta. Galiausiai jam visa tai pavyko 1992-ais metais, kai idėją palaikė FFF organizacija (Federation of flyfishers). Tais metais jis sušaukė 15-os garsiausių žmonių Amerikos muselinės žūklės padangėje tarybą, kurių tarpe buvo tokie daugeliui žinomi vardai kaip: Gary Borger, Jim Green, Lefty Kreh, Mel Krieger, Steve Rajjef, Bruce Richards, Joan Wulff ir kiti. Susirinkimo metu buvo patvirtinti įstatai ir įsteigta 15-os narių taryba, kurie buvo paskirti visam gyvenimui. Pagrindiniai programos tikslai – 1) Ugdyti kastingo instruktorius; 2) Inicijuoti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp jų; 3) Užtikrinti geresnį prieinamumą ir labiau kvalifikuotą pagalbą norintiems domėtis ir mokintis šio žūklės būdo subtilybių. 2010-ųjų metų pabaigoje organizacija vienija jau beveik 1400 sertifikuotų instruktorių visame pasaulyje.

Kastingo instruktorių sertifikavimo egzaminai dažniausiai vyksta įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Mes dalyvavome Koldinge (Danija) dieną prieš parodą vykusiame sertifikavime. Egzaminą sudaro dvi pagrindinės dalys:

1)      Teorijos testas – jį sudaro klausimai apie įrankius, valus, kastingo klaidas ir t.t.

2)      Praktinis pasirodymas – tai yra 24-ių užduočių rinkinys, kur reikia ne tik atlikti kastingo užduotis, bet ir paaiškinti įvairių metimų ar tam tikrų jų elementų panaudojimą, privalumus, trūkumus, dažniausiai daromas klaidas ir pan.

[Show as slideshow]

[View with PicLens]

Sėkmingai auditorijoje išlaikius teorijos egzaminą leidžiama laikyti praktiką. Teoriją mudu su Mindaugu Valiukevičium išlaikėme be jokių keblumų.  Praktinė dalis vyksta lauke. Ją pravedinėja du aukštesnio rango instruktoriai (Master Certified Insturctor), kurie uždavinėja klausimus, stebi metimus ir viską žymi į protokolą. Nors egzaminui jautėmės pasiruošę, nes šitoje srityje neesame naujokais, visgi šioks toks jaudulys buvo. Diena buvo labai vėjuota, o tai neramino, nes kelios užduotys susijusios su taikiniais. Pataikyti į taikinį pučiant stipriam vėjui yra ne taip jau paprasta, o surinkus tris klaidas tektų atsisveikinti su sertifikatu. Vos paėmus meškerę į rankas ir egzaminuotojui paskelbus, kad egzaminas pradėtas – visas jaudulys išsisklaidė kaip dūmas. Kaip sakoma: „pasijutau savo ratuose“. Visas užduotis įvykdžiau be jokių keblumų, su visais paaiškinimais ir pavyzdžiais. Ties taikiniais neužstrigau, o metimų į tolį užduotis įvykdžiau su kaupu. Pirmo metimo metu išmečiau visą valą, o kadangi ant ritės nebuvo bekingo, tai toliau jau ir nebegalėjau. Mindaugą egzaminavo tuo pat metu ir visai šalia manęs. Jam praktinė dalis sekėsi ne ką prasčiau. Egzaminas vyksta anglų kalba ir labai nemažas dėmesys skiriamas bendravimui, aiškinimui ir dėstymui. Kai kurie kandidatai, nepasitikintys savo anglų kalbos įgūdžiais laikė egzaminą su vertėjais. Tai leidžiama. Kai kurie neišlaikė būtent dėl kalbos barjero ir nemokėjimo ar nesugebėjimo gerai paaiškinti reikalaujamų dalykų. Tikslios statistikos negavau, bet kiek žinau apie pusę (gal net daugiau) kandidatų neišlaikė egzamino. O laikiusiųjų buvo 12 ( 3 - Master Certified Insturctor; 9 – Certified Insturctor). Penktadienio vakaras po išlaikyto egzamino buvo nuostabus. Nuotaikos pakilios, pagaliau Lietuvoje turime du pirmuosius sertifikuotus kastingo instruktorius. Tuo metu mūsų kolegos Šarūnas ir Eugenijus bandė šukuoti Koldingo pakrantę muselėmis. Buvo pagauti pirmieji šlakiai. Tai irgi nuteikė pozityviai, nes, be Egzamino ir parodos mūsų kelionės tikslas buvo dar ir pažvejoti šlakių jūroje.

[Show as slideshow]

[View with PicLens]

Šeštadienį ryte prasidėjo paroda. Lankėme ją jau antrą kartą, todėl daugmaž žinojome ko tikėtis. Dvi didžiulės salės, pilnos įvairių stendų, skirtų muselinei žūklei ir kelionėms. Vienoje salėje buvo tradiciškai padarytas negilus baseinas kastingui. Prie jo ištisą dieną būriavosi žiūrovai, nes be pertraukų vyko instruktorių demonstracijos. Jų tarpe buvo ir tokių garsių vardų kaip Simon Gavesworth ir Henrik Mortensen. Lauke dar 6 baseinai su skirtingų gamintojų stendais, pilnais įrankių bandymui. Nemažai stendų skirtų muselių rišimui. Nuo klasikinių lašišinių iki visiškų nesusipratimų. Per dvi dienas prisitestavome visko iki soties. Prisibendravome taip pat. Nors stebuklų nepamatėme, bet įdomių dalykų žinoma buvo. Vieną vakarą po parodos dar bandėme žvejoti, bet be didesnės sėkmės. Vienas kibimas. Nelegalaus dydžio šlakiukas nusipurtė nuo kabliuko. Sekmadienio vakare susikrovėme daiktus ir pasiruošėme ankstyvai evakuacijai iš kempingo namelio, kuriame gyvenome jau tris dienas.

[Show as slideshow]

[View with PicLens]

Ryte užvežę Mindaugą į Kopenhagos oro uostą likome trise. Dar gera valanda kelio ir mes Švedijoje. Buvome suplanavę grįždami iš parodos pažvejot šlakių. Apsistojome keturioms dienoms. Oras buvo gana vėsus ir vėjuotas. Vandens temperatūra apie 3 laipsnius. Vėjas pakankamai stiprus ir kasdien vis kitos krypties. Visa laimė, kad Švedijos pakrantė yra lyg didžiulis iškyšulys, todėl visuomet galėjome rasti vietą, kur vėjas būtų palankus žvejoti museline meškere. Aišku teko kas diena važiuoti nemažą atstumą iki žvejybinių vietų.  Kadangi žvejojome čia nebe pirmą kartą, įrankių pasirinkimas buvo labai aiškus: ypatingai greitos akcijos jūriniai kotai ( Aš naudojau 5/6 klasės 9‘ ilgio Vision Nite catapult. Eugenijus su Šarūnu – 6/7 klasės 9,6‘Vision Nite catapult vienrankius kotus.) apginkluoti visiškai paprastomis ir pigiomis Vision Attack šaudančiomis galvomis ir monofilamentiniu runingu (šiemet išbandėme Vision flat shooter. Puikus daiktas už gana nedidelę kainą).Kaip ir tikėjomės pagal sąlygas – laimikių nebuvo daug. Šarūnas pagavo kelis nelegalaus dydžio šlakius, Eugenijus grundalą, o man šį kart fortūna buvo palankesnė, pagavau tik vieną šlakį, bet jau padorų, apie 70cm ilgio.  Grįždami namo užsukome į Morum miestelį, pažiūrėti kuom gyva, visame pasaulyje garsi, tokio pat pavadinimo upė. Nors licencijos pavasarinei žūklei joje gana brangios, žvejų pilnos pakrantės. Pavartėme žvejų registravimo žurnalą ir nustebome. Pačią pirmą sezono dieną buvo pagauta labai daug šlakių, ir kelios lašišos. Tiesa sakant, įrašų buvo tiek daug, kad net atsibodo vartyti tą žurnalą. Dar keli kilometrai automobiliu ir pasiekėme Karlshamno uostą. Liko persikelti keltu per Baltijos jūrą ir mes namie.

Kiekviena kelionė dovanoja naujų įspūdžių, patyrimų žinių ir idėjų. Ir nebūtina pagauti didžiausią žuvį. Svarbiausiai mokėti mėgautis procesu. Turbūt tai ir yra tikroji muselinės filosofija.