MUSELINE.lt gidai

Trumpasis savaitgalis išmušė iš vežių ir mūsų parišimą. Baras “91″, kuriame visuomet rišame, sekmadieniais dirba tik nuo 17 val. Blogiausiai, kad sužinojome tai jau susirinkę prie baro. Teko operatyviai keisti vietą. Radome visai neblogą alternatyvą – Užeiga “Tėvynė”. Smagu kad aplankė dar du naujokai. Pastaruoju metu nuotraukose iš parišimų vien tik muselės, todėl paprašysių kolegų kurie fotografuoja padaryti vieną kitą platesnį kadrą, kad geriau perteikti popietės dvasią. Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Mane šis žūklės būdas sužavėjo kai buvau vos dvylikos. Būdami dar visai vaikais su draugu vartydami žūklės žurnalus radome keletą straipsnių apie mums tada dar mistinį žūklės būdą. Viliojančiai atrodė gražūs gamtos vaizdai nuotraukose, dirbtinės muselės, grakščiai ore besitiesiantis ryškus muselinis šniūras…

Kadangi buvo žiema, pirma pradėjome rišti museles. Kokių tik kvailysčių neprigalvodavom, kad gauti vienokių ar kitokių plunksnų. Lįsdavome į zoologijos sodą per skylę tvoroje ir paukščių skyriaus prižiūrėtojų prašydavome plunksnų, pešiodavome iškamšas biologijos kabinete, o jei kaime močiutė nukirtus gaidį ar vištą išmesdavo galvą, tai

užsitraukdavo rimtą nemalonę (gaidžio skalpo plunksnos yra viena labiausiai naudojamų medžiagų šlapioms ir sausoms muselėms rišti). Rišdavome jas gana primityviais įrankiais, naudodavome paprastus spaustuvus (kaip mokyklos darbų kabinete, tik mažesnius gerokai), bet per gerą pusmetį saviveiklos pasiekėme ganėtinai šaunių rezultatų. Niekada nepamiršiu kaip pradėjome žvejoti atšilus orams. Meškeres pasidarėme iš pigių lengvų spiningų (tada kainavusių gal 20-30 Lt), pačioje rankenos apačioje prisukę su izoliaciją kažkokias senas inercines rusiškas rites, o vietoj muselinio šniūro panaudojome kaproninį, skalbiniams džiauti skirtą . Kad šis neskęstų įtrindavome lašinukais. Kai draugas Neryje sausa musele pagavo pirmąją aukšlę, šokinėjome iš džiaugsmo – „ant mūsų surištų muselių kimba!“. Laikai buvo gūdesni nei dabar. Įrankių praktiškai nebuvo, o jei ir buvo, tai labai brangūs, informacijos taip pat sunku rasti. Internetas atrodė kažkas sveiku protu nesuvokiama. Buvo tik noras žvejoti museline. Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Ši šeštadienio popietė buvo įpatinga. Pirmą kartą rišome lašišines muses. Gal ne visai teisingai išsireiškiau sakydamas rišome, nes rišančių buvo kaip niekad mažai. Pagrinde žiūrintys. Kogero temos pavadinimas nuvijo šalin mintis pasiimti medžiagas, bet esu tikras, kad kitą sykį bus drąsiau, nes nebūtinai lašišinės muselės turi būti sudėtingos.

Beje, vis užmirštu padėkoti kolegoms už nuotraukas. Šį kartą tiek pripležino, kad gražu žiūrėti. Ačiū Mndaugui (MindaugG) ir Tadui (Jonvabalis) !!!

Nuotraukos: Read the rest of this entry »

Share on Facebook

91, Kaunas

Nors tema buvo ”Šlapios muselės” , teko rišti įvairias muses. Šį savaitgalį mūsų susirinko gana mažai, todėl ir rišome tą kas buvo įdomu susirinkusiems. Kelios nuotraukos iš popietė:

Read the rest of this entry »

Share on Facebook

 Eilinis šeštadienis apsikuitus medžiagomis bare “91″ . Rišome sausas museles kurių nuotraukas rasite žemiau. Smagu buvo matyti keletą naujų veidų.  Prieš parišimą išbandėme keletą kotų ant Lampėdžių ledo.

Keletas nuotraukų iš muselių rišimo popiečių:

  Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Gaunu daug pageidavimų, kad pasidalinčiau savo patirtimi apie teisingą aprangą, skirtą šaltajam metų laikui, juolab, kad ir orai jau įpareigoja pasukti galvą prieš vykstant žvejoti. Visi žinome tai, kad rūbas turi „kvėpuoti“. Tačiau ar iš tiesų visi rūbai „kvėpuoja“? Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Neretai klaidingai nuvertinamas muselinis šniūras vaidina didžiausią vaidmenį muselės užmetime. Žinoma – gerai įvaldęs mėtymo techniką žvejas dažnai gali prisitaikyti prie prastesnio, ar ne pagal paskirtį naudojamo įrankio, bet naudojant juos pagal paskirtį galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų įdedant mažiau pastangų.

Skrydžio teorija

Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Šlakis arba lašiša museline!? Lietuvoje!? Daugeliui eilinių žvejų šios žuvys apskritai mistika. Muselinė žūklė taip pat tik iš nuogirdų pažįstama. O štai viskas kartu vienoje krūvoje… Nepaprasta, bet įmanoma.

Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Nieko naujo nepasakysiu, teigdamas, kad be bridkelnių muselininkas Lietuvoje kaip be rankų. Galbūt žemaičiai gali vasarą verstis ir be jų, tačiau pavasarį, upėms pakilus, norom nenorom brist vandenin reikia.

Read the rest of this entry »

Share on Facebook

Kotas, kartu su šniūru yra pačios pagrindinės muselinės meškerės dalys (mano manymu, tam tikrais atvejais muselės užmetime šniūras  yra netgi svarbesnis už kotą). Kotas žvejyboje padeda atlikti dvi svarbias funkcijas: Read the rest of this entry »

Share on Facebook